NESITEISINKIME!

NIEKAM, DĖL NIEKO, O YPAČ NARCIZAMS!

 Rašiau komentarą vienai moteriai narcizų aukų grupėje ir supratau, kad ši tema verta atskiro teksto.

Moters poste jautėsi noras pasiteisinti net grupės nariams. Nenuvertinu ir nesmerkiu tokio elgesio nei jos, nei kitų taip besielgiančių. Tačiau tai yra svarbus dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį.

Aš pati kažkada taip elgiausi. Ir jei nesiteisinti išmokau aš, išmoksite ir jūs 😊 Tiesa, visiška psichopate netapau ir man nėra vis vien kaip mano elgesys ir žodžiai veikia kitus, tačiau labai sustiprėjau viduje, išmokau atskirti kieno nuomonę vertino, o į kieno pastabas reaguosiu kaip į pašalinį triukšmą.

Kodėl tai svarbu narcizų kontekste? Nes narcizai sėkmingai tuo naudojasi iš jūsų siurbdami energiją. Jie aukai meta bet kokį kaltinimą, komentarą, kritišką pastabą ir tuomet tarsi atsisėda ant sofos, prisidega cigarą ir mėgaujasi vaizdu, kaip jūs vyniojatės, eikvojate energiją, bandydami atstatyti savo savigarbą ir reputaciją jo didenybės akyse. Tačiau viskas tuo nesibaigia. Teisindamiesi pasakote daug žodžių, plius daug neverbalinės informacijos (veido išraiška, balsas, kūno poza) apie save. Ir tada jau narcizo ugnis pilna žibalo ir jis klesti. Visa, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus: prisikabins prie kiekvieno žodžio, prie kiekvieno fakto praeity, o tada dar ir prie išvaizdos, plius dar pasakys, kad kiti apie jus kažką sakė... Žodžiu, užsikurs pasaka be galo.

   

KODĖL MES TEISINAMĖS?

Už kiekvieno elgesio visuomet yra motyvas arba priežastis. Jos gali būti šios:

Išmoktas teisinimosi modelis

Vaikystėje matėme taip besielgiančius svarbius suaugusius (tėvus, giminaičius, mokytojus ir pan). Todėl susiformuoja toks santykio modelis ir neretai tokie žmonės net nepastebi, kad teisinasi.

 

Praeities patirtys

Jei buvote dažnai kritikuojamas ar reikėjo atsiskaityti „kodėl“ pasielgėte taip, o ne kitaip. Tarsi susiformuoja žalingas įprotis.

 

Baimė suklysti ir nerimas dėl aplinkinių vertinimo

Kai bijome, kad kiti mus nuvertins, smerks, kritikuos, šaipysis, mes norime to išvengti. Todėl teisindamiesi tarsi bandome iš anksto nuo to apsisaugoti.

 

Žema savivertė

Kartais teisintis pradedame todėl, kad jaučiamės nevertingi ir savo vertę pririšame prie kitų vertinimo. Patiems sprendimai neatrodo pakankamai geri, todėl imame teisintis tikėdamiesi kitų pritarimo.

 

Trūksta ribų

Kai nemokame pasakyti NE, nejaučiame ar nemanome, kad mūsų pačių poreikiai yra svarbūs, imame teisintis ir tokiu būdu paaiškinti, kodėl kažko negali ar nenori.

 

Noras patikti ir palaikyti santykius

Teisinamės visai gerai padeda, kai norime palaikyti ir pataisyti santykius, kai jaučiamės, kad mūsų nuomonė, jausmai ar motyvai rūpi kitam žmogui. Ir kai jis mums rūpi, todėl nenorime, kad jo nuvilti ar įžeisti.

 

KĄ DARYTI?

• Atpažinkite, kada teisinatės. Kai norite atrodyti teisingas? Laukiate pritarimo? Bijote suklysti ir/ar sulaukti kritikos? Vien toks sąmoningas stebėjimas sumažina automatinį teisinimąsi.
• Atpažinkite teisinimosi priežastis (žr. aukščiau)
• Apmąstykite frazių, kaip kitaip galite sureaguoti vietoj teisinimosi. Svarbu naudoti kuo mažiau žodžių, aiškiai ir tvirtu tonu:

  - Vaiko pažymiai prasti, gal pamokų neruošiat? (Tu prastai vaikus maitini. Vaikas jau trečia savaitė serga, kažką darai ne taip).

 - Ji(s) ir tavo vaikas, tai ir tavo atsakomybė. (čia galima patikslinti, kuo jis gali prisidėti: pagaminti maisto, nuvežti pas gydytojus, paruošti kartu pamokas ir pan.)

 

-  Tu negraži/kvaila/isterikė ir pan. 

 -  Man nerūpi, ką galvoji apie mane.

 

 -    -    Mes x dienomis vyksime į kelionę. (Be aiškinimųsi, kodėl, su kuo ir kokiu tikslu jūs į tą kelionę vykstate, tiesiog konstatuojate faktą)

 -        Negaliu, turiu kitų planų (neaiškinti nei kokių, nei kad tie planai yra viso labo pagulėti ir pailsėti)

 

Gal pažįstate žmogų, kuris yra tvirtas, orus, nesiteisina? Pabandykite įsivaizduoti kaip jis elgtųsi jūsų vietoje? Arba užklauskite kaip jums geriau sureaguoti.

 Pasirepetuokite. Galite mintyse įsivaizduoti pokalbį su narcizu, prasukti visas situacijas, kai teisinotės, o dabar reaguotumėte kitaip. O dar geriau garsiai, balsu vieni namuose, automobilyje ar su kuo nors artimu. Konsultacijose kartais su klientais mes atliekame vaidmenų žaidimus ir pažaidžiame galimus pokalbius. Efektas būna labai stiprus.

 Ir, aišku, dirbkite su savo vidiniu vertinimu, mintimis, kurios verčia teisinti.

 

P.S. Jei abejojate savimi, galbūt žinote ką daryti, bet nežinote kaip, trūksta įgūdžių, motyvacijos ar idėjų, nesiseka susitvarkyti su mintimis ar įsitikinimais, kviečiu į savo konsultaciją. Kartais užtenka vienos ar kelių sesijų, kad pasijusti tvirčiau.

Esu psichologė-psichoterapeutė, taip pat moteris, išėjusi iš narcisistinių santykių.