Atrodo, jau tiek metų pediatrai, psichologai, pedagogai, kineziterapeutai ir kiti vaikų specialistai kalba apie ankstyvą žmogaus raidą, apie jo poreikius, vis dar išgirstu pastabų savo pusėn:
„Tu ją (savo mažylę) taip dažnai nešioji ant rankų? Taigi pripras, paskui neatlips nuo tavęs! Nešiosi visą gyvenimą“
Bandau įsivaizduoti ją 19 metų, besiprašančią ant rankų panešioti!
Fizinis kontaktas yra vienas iš kūdikio bazinių poreikių. Poreikis, kalbant trumpai, yra tai, ko mums reikia, kad nenumirtume ir nesusirgtume. Pvz., alkis, miegas, saugumas, bendravimas, priklausymas bendruomenei ir pan. Poreikį patenkinus, mūsų jis nebekamuoja. Kuomet pavalgome, alkio nebejaučiame (kalbu apie sveiką organizmą), kuomet kūdikis gauna pakankamai meilės ir saugumo, jis eina tyrinėti pasaulio. Kuomet atsiduria svetimoje (taigi, potencialiai nesaugioge) vietoje, pvz., svečiuose, parduotuvėje, vėl glaudžiasi prie mamos ir nuo jos rankų dairosi, stebi pasaulį. Pajutęs, kad viskas gerai ir ramu, jau nori pabėgti.
Taigi, sakyti, kad „nenešiok, nes pripras“ yra tas pats, kad siūlyti „neleisk tiek miegoti, nes užauginsi tinginį“. Arba „neduok valgyti, nes vėliau neužmaitinsi“
Neišmyluoti vaikai užaugę jaučia didžiulę tuštumą, nuolatinį meilės alkį, tarsi skylę, kurią bando užkimšti bet kuo, kas po ranka pakliūna - maistu, svaigalais, nevykusiais santykiais, pasiekimais, kurie jam pačiam laimės nesuteikia... Arba pasiduoda...
Taigi, tėveliai, ir ypač mamytės, nebijokit, vaikai auga greitai, ir poreikiai keičiasi. Pvz., normalios raidos paauglys jau nesiekia prie mamos glaustytis po kelias valandas kasdien. Net darželinukui ar pradinukui vis labiau norisi bendraamžių draugijos arba ramios vienatvės.
Mažylis greitai užaugs, greit atras kitų interesų, pabėgs nuo jūsų, o laiką, kuomet jūsų nenorėjo praleisti, prisiminsite su ilgesiu.
Bandau įsivaizduoti ją 19 metų, besiprašančią ant rankų panešioti!
Fizinis kontaktas yra vienas iš kūdikio bazinių poreikių. Poreikis, kalbant trumpai, yra tai, ko mums reikia, kad nenumirtume ir nesusirgtume. Pvz., alkis, miegas, saugumas, bendravimas, priklausymas bendruomenei ir pan. Poreikį patenkinus, mūsų jis nebekamuoja. Kuomet pavalgome, alkio nebejaučiame (kalbu apie sveiką organizmą), kuomet kūdikis gauna pakankamai meilės ir saugumo, jis eina tyrinėti pasaulio. Kuomet atsiduria svetimoje (taigi, potencialiai nesaugioge) vietoje, pvz., svečiuose, parduotuvėje, vėl glaudžiasi prie mamos ir nuo jos rankų dairosi, stebi pasaulį. Pajutęs, kad viskas gerai ir ramu, jau nori pabėgti.
Taigi, sakyti, kad „nenešiok, nes pripras“ yra tas pats, kad siūlyti „neleisk tiek miegoti, nes užauginsi tinginį“. Arba „neduok valgyti, nes vėliau neužmaitinsi“
Neišmyluoti vaikai užaugę jaučia didžiulę tuštumą, nuolatinį meilės alkį, tarsi skylę, kurią bando užkimšti bet kuo, kas po ranka pakliūna - maistu, svaigalais, nevykusiais santykiais, pasiekimais, kurie jam pačiam laimės nesuteikia... Arba pasiduoda...
Taigi, tėveliai, ir ypač mamytės, nebijokit, vaikai auga greitai, ir poreikiai keičiasi. Pvz., normalios raidos paauglys jau nesiekia prie mamos glaustytis po kelias valandas kasdien. Net darželinukui ar pradinukui vis labiau norisi bendraamžių draugijos arba ramios vienatvės.
Mažylis greitai užaugs, greit atras kitų interesų, pabėgs nuo jūsų, o laiką, kuomet jūsų nenorėjo praleisti, prisiminsite su ilgesiu.