Mes visi norime
lengvumo savo gyvenime. Nes tai išminties kelias.
Gyventi lengviau nereiškia plaukti paviršiumi ir pasroviui, vengti pareigų, atsakomybių, nekelti jokių tikslų, visada ir į viską žvelgti pozityviai ar nematyti problemų. Ar nusispjauti ir tapti viskam abejingu. Ir tikrai nereiškia drybsojimo ant sofutės, laukiant, kol kas nors ant sidabrinės lėkštelės atneš kalnus gėrybių.
Tai reiškia gyventi neapsikraunant – svetimomis problemomis, apkalbomis, baimėmis, kompleksais, nuoskaudomis, kitų primesta nuomone, ribojančiomis idėjomis, dejonėmis, abejonėmis, su(si)reikšminimais, prietarais, toksiškais žmonėmis ir kitokiu balastu.
Kartais gyvenimas „parūpina“ sunkumų: užplūsta gausybė darbų, reikalai krypsta ne mūsų naudai, išgyvename netektis, nusivylimus, ligas, atstūmimus, netgi katastrofas, nebegalime sukontroliuoti kylančių jausmų, nesutariame su brangiais žmonėmis, nes užklumpa krizės. Ir visa tai turime išgyventi, priimti, išspręsti, pakeisti arba išlaukti. Tačiau visa tai mus gali arba sužlugdyti, arba sustiprinti. Gyvenimas kartais būna sunkus, reikalaujantis daug energijos, todėl labai svarbu išmokti neapsikrauti savęs papildomai. Ir atsikratyti šlamšto – daiktinio, santykių ar dvasinio.
Svarbu išmokti atskirti ką galiu kontroliuoti ir ko ne, išsilaisvinti iš vidinių gniaužtų, rėmų, ribojančių įsitikinimų. Kai atsikratome negatyvo, paleidžiame nuoskaudas, kai išmokstame priimti sprendimus, kai įveikiame sunkumus, GYVENTI pasidaro LENGVIAU.
Nors aplinkybės ir nesikeičia (arba keičiasi, bet ne taip, kaip mes norime), bet požiūris neretai daug ką palengvina (arba bent neapsunkina).
Gyventi lengviau nereiškia plaukti paviršiumi ir pasroviui, vengti pareigų, atsakomybių, nekelti jokių tikslų, visada ir į viską žvelgti pozityviai ar nematyti problemų. Ar nusispjauti ir tapti viskam abejingu. Ir tikrai nereiškia drybsojimo ant sofutės, laukiant, kol kas nors ant sidabrinės lėkštelės atneš kalnus gėrybių.
Tai reiškia gyventi neapsikraunant – svetimomis problemomis, apkalbomis, baimėmis, kompleksais, nuoskaudomis, kitų primesta nuomone, ribojančiomis idėjomis, dejonėmis, abejonėmis, su(si)reikšminimais, prietarais, toksiškais žmonėmis ir kitokiu balastu.
Kartais gyvenimas „parūpina“ sunkumų: užplūsta gausybė darbų, reikalai krypsta ne mūsų naudai, išgyvename netektis, nusivylimus, ligas, atstūmimus, netgi katastrofas, nebegalime sukontroliuoti kylančių jausmų, nesutariame su brangiais žmonėmis, nes užklumpa krizės. Ir visa tai turime išgyventi, priimti, išspręsti, pakeisti arba išlaukti. Tačiau visa tai mus gali arba sužlugdyti, arba sustiprinti. Gyvenimas kartais būna sunkus, reikalaujantis daug energijos, todėl labai svarbu išmokti neapsikrauti savęs papildomai. Ir atsikratyti šlamšto – daiktinio, santykių ar dvasinio.
Svarbu išmokti atskirti ką galiu kontroliuoti ir ko ne, išsilaisvinti iš vidinių gniaužtų, rėmų, ribojančių įsitikinimų. Kai atsikratome negatyvo, paleidžiame nuoskaudas, kai išmokstame priimti sprendimus, kai įveikiame sunkumus, GYVENTI pasidaro LENGVIAU.
Nors aplinkybės ir nesikeičia (arba keičiasi, bet ne taip, kaip mes norime), bet požiūris neretai daug ką palengvina (arba bent neapsunkina).
Mūsų su kolege Aurima Diliene nuotaikinga diskusija šia tema:
Komentarai
Rašyti komentarą